Tada, kai tu buvai skumbre,
O aš delfinu.
Aš gaudžiau tave jūros platybėse.
Ne vien kad praryčiau
Tai buvo žaidimas.
Katės ir pelės.
Dabar, kai aš esu žmogum,
O tu pasaulio valdovu.
Tu vilniji manimi
Ne todėl, kad man pakenktum
O todėl, kad tai tik žaidimas.
Kai smėlio dėžėje
Tu sugriovei mano pilis
Ir juokdamasi nubėgai veja.
Aš nepykau.
Tai buvo tik žaidimas.
Dabar tu statai pilis man.
Aš jų negriausiu.
Aš jas puoselėsiu.
Nes gyvenimas
Tai ne žaidimas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-04-21 16:09:20
labai grazi ir gili mintis:))
Anonimas
Sukurta: 2007-04-05 10:41:32
kad praryt>>>kad praryčiau
kad man pakenkt>>>kad man pakenktum
Ir, juokdamasi >>ir juokdamasi
atviras ir nuoširdus, bet pristigo vienumos.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-04-04 22:49:29
Grėjau, vyriškai.
Netgi nesinori liaupsių sakyti.
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-04-04 22:08:21
Eilės geros,tačiau tarp paskutinio stulpelio ir trijų pirmųjų-minties prieštara.Tai šiek tiek glumina,nes... gyvenimas,irgi-žaidimas... :)
Anonimas
Sukurta: 2007-04-04 21:11:48
aš truputėlį apkarpyčiau - čia daug jausmų, bet per daug žodžių :)
Anonimas
Sukurta: 2007-04-04 21:11:41
labai patiko mintis :)