Santrauka:
Mano balandėliams -mamai, tėčiui.
Turėjau du sparnus, kuriuos jaučiau kaip gaubtą -
Nuo darganų, skriaudų, nerimasties.
Juos laikėte abu - ilgai, kantriai, ne kartą -
Aš nežinojau, kaip be jų skaudės.
Prie kauburių linkstu iš ilgesio nuvargus :
Ak, balandėliai, srūva širdgėlos lietus...
Dėkinga Jums, kad išauginot sparną,
Kuriuo apgaubsiu mylimus vaikus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-04-04 19:57:16
vaikai vaikučiai - gyvenimo grožis :)
motiniškas
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-04-04 16:32:20
graži mintis...