ramybė

visi mylimieji,
kuriems nerūpėjau, išėjo
todėl dabar galiu primerkusi vieną akį
žiūrėti į pasvirusį bokštą:

ak, nieko, tik
skarelė mano skrenda vėjyje
apsičiupinėju: ogi tikrai
nieko nebelikę iš miesto:

visi brangieji akmenys išsklido
susiliejo su tirpstančiais varvekliais
su ryto aušromis
žuvų žvynais su pursleliais

kam man dabar priklausyti
medžiams dangaus paukščiams
kaip kaustyti lengvą
dienų spengimą - -
borušė

2007-04-02 09:51:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): borušė

Sukurta: 2007-10-04 20:56:10

šventi žodžiai Unruly

Anonimas

Sukurta: 2007-04-02 20:01:57

geriau jau priklausykit SAU.
tai tarsi bandymas, tarsi kabinimasis
į poeziją, ar į prozą. bandykit bandykit
ir aukit :)

Anonimas

Sukurta: 2007-04-02 14:24:41

tikrai gerai

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2007-04-02 14:01:31

„skarelė mano skrenda vėjyje" – lyg didelio vyksmo fone.
„dienų spengimas" – gražus garsinis ataudas.
Dvasinė grafika.

Anonimas

Sukurta: 2007-04-02 11:30:17

"kaip kaustyti lengvą
dienų spengimą - -" - geriausiai suskambėjo. patiko kūrinukas
toks kiek skausmingas, bet tas skausmas tarsi jau kokia lengva melancholija pavirtęs

Vartotojas (-a): mundus

Sukurta: 2007-04-02 11:20:49

nugi patiko...