Santrauka:
ištraukėlė trumpa.
Žinai, vieną dieną pasikviesiu Angelą. Jeigu jis visą laiką mane stebi, žinos, ką padariau ne taip.
Viskas bus praėję, bet jis vis tiek man papasakos tai, kas vyko, juk man įdomu. Turės papasakot. Juk jis – mano Angelas.
O jeigu aš su juo susitiksiu tik tada, kai šis gyvenimas nebebus svarbus? Nebus likę nieko, dėl ko turėčiau domėtis praeitimi?
O kas, jeigu jis yra mano dalis? O kas, jeigu jis yra ta mano dalis, kuri bus laisva tik tada, kai mirsiu?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2007-04-01 11:55:09
patiko,rodos, tokia padėtis be išeities...
Vartotojas (-a): sargyba
Sukurta: 2007-03-31 21:14:08
ieva> kai mirsti, gyvenimas tikrai nebuna svarbus;)))
o seip turbut del to dejau i dienorasti, nes, jei atvirai, nesitikejau, kad apskritai, kam nors bus idomu. :)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-03-31 20:59:17
kai šis gyvenimas nebebus svarbus"- gyvenimas visada būna svarbus, tik mes kartais pasimetame iš tiesos kelio ;-)
neradau nieko, kas būtų čia įdomu. Gal tik man taip.
sėkmiuko ;-)