Žinai, vieną dieną pasikviesiu Angelą. Jeigu jis visą laiką mane stebi, žinos, ką padariau ne taip.
Viskas bus praėję, bet jis vis tiek man papasakos tai, kas vyko, juk man įdomu. Turės papasakot. Juk jis – mano Angelas.
O jeigu aš su juo susitiksiu tik tada, kai šis gyvenimas nebebus svarbus? Nebus likę nieko, dėl ko turėčiau domėtis praeitimi?
O kas, jeigu jis yra mano dalis? O kas, jeigu jis yra ta mano dalis, kuri bus laisva tik tada, kai mirsiu?