Santrauka:
Meilės lyrika tęsiasi...
Buvau užmiršusi, kaip skauda žmogumi –
Dabar Tavim apsirgo visas kūnas,
O galvoje tik sakiniai tokie ilgi
Ir lipnūs - ilgesiu pagardinti saldumai...
Paskandinai mane vien žvilgsnio fontanu,
Vėl aš prisiminiau, kaip troškulys kankina-
Ir tvankų vakarą, kai ėjome abu
Per pienių klojimus – atnešti meilės vyno.
Ištirpo rankos – savo neradau,
Švelnias melodijas mums prietema sugrojo,
Kažką kalbėjau lūpomis tik Tau,
Kažką šnekėjau apie žemės rojų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-03-31 20:41:35
Paliekam žemės rojų -
Ištirpdami rytojuje.
Sugrįžtame į šiandieną
Randus žmogaus paliekame
Dienų prisiminimuose...
Anonimas
Sukurta: 2007-03-30 15:49:28
tirpimas, lipnumas, skandinimas - valio. Labai gražu, bet meilės vyno tai nereikia, - subanalina.