Santrauka:
Ech, pavasaris....
Sugipsuok mano balzganą ego
Iki plaštakų ir panagių ,
Nes kasnakt į mane vėl atbėga,
Lenda už atsegtų marškinių.
Ieško virpesio degančio kūno,
Žaidžia duoklėm saldžios patirties :
Ak, ilgai ir svaiginančiai tūno –
Iš tiesų reikia jam jo paties.
Tu rankas jam sušaldyk kibiąsias
Vieną sykį apmėtęs ledais –
Nes vis lįs , nes vis lies, nes jis rasis
Po apnuogintais marškiniais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-03-28 23:40:42
Neįžvelgiu satyros. Pritariu Vlabur- tikrai "raiškiai jausminis". Sutinku ir su Unruli, kad paskutinėje strofoje "stipriausias įtaigumas". Tačiau erotiškumas jaučiamas ir kituose posmuose, taigi visumoje
jo pakanka, kad kurinėlis pateisintų pasirinktą pavadinimą. Ir erotiškumas ne begėdiškai apnuogintas, stačiokiškas, o išdykeliškas, pastebimas tik "po apnuogintais marškiniais...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-03-28 22:33:48
Kažin ar galima atskirti- sugipsuoti ego,
jei galima tai tik nuo apnuogintos sielos...
Anonimas
Sukurta: 2007-03-28 15:31:35
paskutinis posmas man patiko labiausiai,
nes jame stipriausias įtaigumas, įtikėjau,
kituose kiek pritrūkau erotiškumo jausmo.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-03-28 13:49:54
Raiškiai jausminis.
Labai priminė rusų meilės lyriką
(„kraujo dėmė ant sukandžiotų lūpų...")
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-03-28 13:15:14
Apnuoginti marškiniai -puiki metonija. juk tai poezija. nereikia taip tiesmukiškai.
Satyra? HMM....