Sugipsuok mano balzganą ego
Iki plaštakų ir panagių ,
Nes kasnakt į mane vėl atbėga,
Lenda už atsegtų marškinių.

Ieško virpesio degančio kūno,
Žaidžia duoklėm saldžios patirties :
Ak, ilgai ir svaiginančiai tūno –
Iš tiesų reikia jam jo paties.

Tu rankas jam sušaldyk kibiąsias
Vieną sykį apmėtęs ledais –
Nes vis lįs , nes vis lies, nes jis rasis
Po apnuogintais marškiniais.