Gražu, kai nuskamba kurantai,
pažadina garsais melodija sena,
pasako valandas gegutės balsas,
mielesnė širdžiai laikrodžio tyla.
O laikas tas kišenvagis klastingas,
žaibu nugvelbia valandas, dienas,
žiūrėk, ir metai jo užantyje pradingo,
staiga matai, kad laiko nebėra.
Nusukim laikrodžiams rodykles,
plaktukais sudaužykime visus,
ir dantračius sumeskime šiukšlynan,
nutils tiksėjimas jų įkyrus.
Prikelkime išminčių Galilėjų,
erezijos savos kad vėl atsisakytų,
planetos visos aplink Žemę skrietų,
traukos jėga jos laiką nugalėtų.
Kai Žemė aplink savo ašį nesisuks,
sustingęs laikas pozoj kamasutros
išsirikiuos kaip stalaktitai tarp uolų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-03-27 22:30:12
pabaiga pasuko netikėtu keliu, tas labiausiai nustebino ir įstrigo, o visuma lengva ir praplaukianti.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-27 15:23:58
pavadinimas galėjo būti ir lietuviškas,
nors kūriniui tai nekenkia, visumoj
tekstas iš tiesų neblogas,
yra trūkumų, bet nedidelių
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-03-27 09:04:14
Kai bandoma beviltiškai pasispardyti prieš Laiką, tai visada nukenčia tik vargšai laikrodžiai :)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-27 03:25:01
Neužkabino tie paliepimai: "Nusukim", "Prikelkime". Visa kita - pakankamai įdomu.