Gražu, kai nuskamba kurantai,
pažadina garsais melodija sena,
pasako valandas gegutės balsas,
mielesnė širdžiai laikrodžio tyla.

O laikas tas kišenvagis klastingas,
žaibu nugvelbia valandas, dienas,
žiūrėk, ir metai jo užantyje pradingo,
staiga matai, kad laiko nebėra.

Nusukim laikrodžiams rodykles,
plaktukais sudaužykime visus,
ir dantračius sumeskime šiukšlynan,
nutils tiksėjimas jų įkyrus.

Prikelkime išminčių Galilėjų,
erezijos savos kad vėl atsisakytų,
planetos visos aplink Žemę skrietų,
traukos jėga jos laiką nugalėtų.

Kai Žemė aplink savo ašį nesisuks,
sustingęs laikas pozoj kamasutros
išsirikiuos kaip stalaktitai tarp uolų.