kai prabyla senų patefonų adatėlės
prisimenu saulėgrąžom spalvintas popietes
ir nemokėjimą įskaityt kregždžių skrydžių –
tarp traškančių praeito šimtmečio balansų
leidžias nenuspėtos dienos –
su skėčiais be skėčių
su švelniais dirstelėjimais
ir bešypsniais pasisveikinimais
kol su saujele sentimentų šaukdavau
rain
rain
rain
rain
tau tai virsdavo mažytėm švelniom reinkarnacijom –
neišgirsdavai
kaip ir vakar beviltiškai teirausiuos tavo skėčių
o tu neįspėsi kad lietus nedera prie senų patefonų
ar priimsi į betikslius tylėjimus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-04-01 18:06:49
Žinai,puelita, kai prabyla senų patefonų adatelės -tai toks relaksinis tylėjimas apima -aš tikrai reinkarnuojuos į vagį ir vagiu šį eilių
rain rain
Anonimas
Sukurta: 2007-03-26 10:03:12
labai gražus ir geras. metaforos, vaizdiniai, kalbėjimas - visa tarpusavy dera. tik viena bėdelė. taip norėjosi ritmo. baltos eilės neblogai. tačiau, kai susiskaito kaip tekanti upės vaga - būna žavinga. imu.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-03-24 10:35:36
nemokėjimą įskaityt (ką) kregždžių skrydžiUS (?)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-03-24 10:26:17
Man tie TYLĖJIMAI persiskaitė glausčiau:
kai prabyla senų patefonų adatėlės
prisimenu saulėgrąžom spalvintas popietės
ir nemokėjimą įskaityt kregždių skrydžių
tarp traškančių praeito šimtmečio balansų
leidžias nenuslėptos dienos –
su skėčiais ir be skėčių
su švelniais dirstelėjimais
ir bešypsniai pasisveikinimais
– – – – – – – – – – – – – – –
kaip ir vakar beviltiškai teiraujuos tavo skėčių
o tu neįspėsi kad lietus nedera prie senų patefonų
ar priimsi į betikslius tylėjimus