Santrauka:
Pažįstu tą belaukiančią nuodėmingo drugio iš svetur sugrįžtant plaštakę...
Nestovėk, kada pučia atšiaurūs iš ilgesio vėjai
Nubarstys tavo odą skaudžiais svetimais pūliniais,
Ir negrįši tenai, iš kur buvo tave išlydėję,
Nes kiekvienas sakys, kad prie dubenio jau pabuvai.
Bado langas primerks paskutinę užuovėjos akį,
Kai keliu nulinguosi pagriebęs krepšius nuodėmės –
Jis piktai nusijuoks, apie rausvą plaštakę nesakęs,
O vargšelė pavargus ilgai ant palangės tupės.
Apmaudu – niekada vienas kito nebūsit pažinę,
Tik daina Tau namus miražuos nesparnuotoj nakty.
Gal todėl tavo balsas nuo svetimo vėjo prikimęs
Ir tikrai nežinai, kur nuo pačio gimimo eini...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-03-22 14:53:02
Nesitūpsiu už kanpo nuėjęs prieš pučiantį vėją,
Bado langas anksčiau ar vėliau - gaus į akį.
Ant krepšių svetimų nuodėmių - jau sėdėjau,
Apmaudu, kad naktis atpažinus, net labas nesakė.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-22 10:28:43
niekas nežino, kur eina, ko eina... vieni atranda, kiti - ne. gražus eilius
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-03-22 10:21:57
Aha miraŽUOS ,bet taip juk ir tinka ritmui.
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-03-22 10:01:29
Pūsteli neišsipildžiusiomis vaikystės svajomis, bet tai ir teliko svajomis. Apmaudu. Patiko, verčia prisiminti, pamąstyti, palyginti.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-03-22 09:58:08
Nežinau kodėl, tačiau liūdesį sukėlė perskaičius.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-22 09:42:57
zavu :)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-03-22 09:29:35
nuo pačio gimimo eini gyventi savo gyvenimą ;-)
dainingas tekstas
Anonimas
Sukurta: 2007-03-22 09:15:16
atšiaurūs ilgesio vėjai, gal geriau? prielinksnis
man kažkaip nemotyvuotas, o jį pašalinus esmė ir prasmė
nekinta.
toks tikras darbas, gyvenimiškas, gražu, priešpaskutinė eilutė labiausiai patiko :)