Yra sakoma, kad Laikas parodys. Neturiu kantrybės laukt, kol parodys. Visaip mėginu jį paskubint ir išprovokuot. Nepavyksta ir tiek.
Eilinį kartą pasikinkau aplamdytą kovos vežimą ir nekantriai klausiu:
– Tai žabot man žirgus ar nežabotais?..
Laikas stovi, tyli. Mąstau pati. Žirgai nerimsta, aš irgi. Priešas artėja. Ginklai dar neparuošti. O jis stovi tylėdamas. Pasimetu.
– Tai gal iškart geriau pasiduot? – imu blaškytis. Nevaldomi žirgai pasileidžia kas sau, kovos vežimas kibirkščiuodamas byra į šipulius, priešas išgąsdintas krinka. Veiksmas ima rutuliotis savaime, išnykdamas horizonte. Aš stoviu ir žiūriu. Laikas nelaukia. Prabėgdamas juokiasi.
Gerai, kad ir mane juoktis išmokė. Aš irgi juokiuosi.
Nors iš šalies pažiūrėjus – verkt reikia. Todėl imu juoktis tyliai. Surimtėjęs Laikas prabėga pro šalį. Aš tebesijuokiu. Iš savęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-03-21 19:17:43
toks dienoraštinis naktinis pamąstymas,
riekėtų daugiau savęs įdėti..
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-03-21 17:52:27
pajutau nuotaiką ;-)
"Laikas nelaikia"- "nelaukia"
pabaiga keista.
bet gerai, kad juokiesi. tik ne piktai , o švelniai ;-) gerai
Vartotojas (-a): jolija
Sukurta: 2007-03-21 17:33:10
Tai negi man melavo, kad laikas bėga?
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-03-21 17:28:21
laikas visada rodo: jis stovi, o prabėgame mes, tik mes.