O vienišas drugelis kilo –
toks graudus, mažytis basakojis,
kvepiantis pavasariu –
gardžiu apelsinu,
atskridęs kvepiančiųjų rankų šuoliais.
Rymojo neaukštai –
žievelėj žemės
pamirštas ir išmestas,
kai debesys virpėjo
vėl lauke atbundančios
tos godžios akys degė –
dar dienelę duoki, pardavėjau.
Juk taip gražiai
lyg laužas rudeninis
kvepia oras drugeliu – apelsinu,
supjaustytu ir padalintu lygiai lygiai.
Geras būsiu – tapki man oranžiniu kvapu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-03-19 21:55:19
"O vienišas drugelis kilo
toks graudus, mažytis basakojis"...-ir kiek gerumo pasklido žmogaus širdyje...Labai šiltas,su meile parašytas eilėraštis:)
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2007-03-19 21:37:18
oranžinis kaip ekuryba :)
Anonimas
Sukurta: 2007-03-19 21:31:57
labai gražu, užsisvajojau,
gražu, kai pavasaris taip
žmones įtakoja:)
Anonimas
Sukurta: 2007-03-19 21:30:01
išties labai oranžiškas ir gyvas. smagus ir nuoširdus.