Slystantys pavidalai skleidė radioaktyvią žalią šviesą. Iš  kanalizacijos angų atsklido keistokas cypiantis garsas. Tai iš vienos, tai iš kitos vietos  į cypsmą antrino kitas, šiek tiek žemesniu tonu. Bet tai ne triukšmas. Čia  bendravo jie.
Slidus padaras atsakinėjo tarsi telefonu, tačiau pašnekovą puikiai girdėjo. Tik jo laukianti slidūnų komanda laukė žinių...

- A, tai tu atnešei tą surūdijusį kanalizacijos dangtį? Žinau, žinau, vakar beveik visus juos surinkome ir pašalinome, kad netrukdytų. Įėjimai nepriekaištingai paruošti. Sakai, draugai? Aišku. Jie patys įveiks tas kliūtis, nes mūsų įrenginiai veikia nepriekaištingai. Mūsų draugai jausis čia, paviršiuje, ir po žeme tikrai šauniai. Tiesiog dvigubas komfortas:  viršuje šviesa ir šiluma, apačioje -  tamsos ir drėgmės mėgėjams. Beje, tuose požeminiuose vamzdžiuose įkurdinsim Priežiūros kolonijas. Juk tie dvikojai, pastatę savo miestus ir požeminius vamzdžius yra labai  neramūs.  Teks juos auklėti... Beje, ar pastebėjai, kad jų kanalizacija labiau tinka ne jų išmatoms ir išskyroms kaupti ir nutekėti, bet mūsų teleportavimo įrenginiams. Sakai, kad tave kažkas labai neramina? Manai, kad mus pražudys ta akinanti žaluma išorėje? Nekvailiok... Ne? Žiedai?... Kokie dar žiedai? Prašau, pakartok. Aišku, žinai, mane, tiesą pasakius jie irgi kažkaip labai jau nepalankiai veikia. Gal tas jų kvapas, o gal tas jų spalvingumas. Kartais pagalvoju, kad mažina mano regėjimą. Dabar ir man svaigsta galva... Pala... pala... štai ką pasakysiu... Lendame į vidų... Tu, regis, teisus. Luktersim  keletą dienų - gal viskas čia praeis ir mums nebus ko bijoti. Mes paprasčiausiai adaptuosimės ir vėl tęsime savo invaziją... Teisingai, mano drauge, pritariu. Leidžiamės gilyn, į apačią...

Aplink tiesiog graži pavasariška diena. Santechnikas Arvydas Stonkus prie eilinio penkiaaukščio atkėlė kanalizacijos dangtį, norėdamas išsiaiškinti kodėl neveikia nuotekų sistemos. Nors šalimais augo  įstabiai žydinti vyšnia, skleidžianti švelnų aromatą, pravertoje skylėje tvyrantis dvokas tirpdė bet kokį pavasario kvapą. Smarsas iš kanalizacijos gelmių supykino vyriškio širdį. Be to, jį pribloškė apačioje  atsivėręs reginys.  Požeminė sistema skendėjo šleikščioje žalsvoje drebučius primenančioje masėje -  ištiesta santechniko ranka akimirksniu pasidengė glitėsiais ir buvo įtraukta sukunkuliavusios žalsvai šviečiančios substancijos...

Jis vos tvėrėsi savo žvilgančiame pavidale. Balse atsispindėjo jo neviltis:
- Aš paskutinis, po šimts kžazūgų, paskutinis... Mus visus surietė tas sumautas kvapas. Žinai , Blurbut, aš slenku, kol dar laikas. Mes čia, ko gero nelaimėsim nieko. Palikim visus tuos dvikojus sliekus. Jūs, esantys kitose bazėse jokiu būdu nelįskite laukan ir nežiūrėkit į tuos žiedus. Supratai? Man teleportavimuisi pakaks jėgų ir energijos... Tik palaimink mano žygį...
Kalba nutrūko, o tvykstelėjusi aštri šviesa pranašavo naujos kelionės pradžią.

Stonkienė, virtuvėje minkydama tešlą,  nusiminusi žiūrėjo į sieną. Ji  vis dar gedėjo savo dingusio vyro. Niekas dar nežinojo ar jį kas nužudė, ar paprasčiausiai įvyko  netikėta nelaimė, todėl antra para jo namuose vis dar nėra. Moteris, nuvydama bet kokias liūdnas mintis įsijungė radiją - tą vis dar tebeveikiantį \"Vef\'ą\". Pro garsiakalbį išsprūdo diktoriaus balsas:
\"Dabar dvylikta valanda. Klausotės vidurdienio žinių. Šiandien Plungės miesto  kanalizacijos sistema tiesiog paraližuota paslaptingos ir nenustatytos kilmės organinės medžiagos glitėsių. Specialistai, tiriantys šia anomaliją teigia, kad  substancija sparčiai tirpsta ir joks pavojus miestui dabar nebegręsia. Nepaisant to,  kanalizacojos šulinyje prie vieno Mačernio gatvės daugiabučio aptiktas neidentifikuotas žmogaus lavonas, spėjama, kad tai privačios santechninių mazgų firmos darbuotojas. Šį įvykį tiria policija\".
Moteris užsuko garsą ir išlėkė į koridorių, ketindama nuskubėti į artimiausią policijos poskyrį. Tačiau kelią  į laiptinę užkirto  kliuksintys glitėsiai...