Kaltės virsmas

Susivėlusi.
Valiūkiškom akim
žvelgia JI.
Nuleidžiu galvą
lyg prasikaltęs pirmokėlis.

Geriau šią dieną
pabūkim atskirai.
Nenoriu,
kad paliestum mano sielą,
ne šiandien,
ne...
Ten voro išsunkta gyvybė...
Jau nebe gėlės žiedas ten –
kaip medūza lengvai banguojantis...

Brėkštant
ir tavo mintims bundant,
lietus apvijo šaltom kojom
nuodėmingas lūpas manas...

Tik šįryt vėsi dulksna
tą gėdą man nuplovė...

Pasistiebk.
Antai už to debesies,
matai?
Ten saulė šviečia Man...
liūdnosiukė

2007-03-17 19:21:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2007-03-17 22:52:52

„Ten voro išsunkta gyvybė" – kažkaip iškrenta (net trečiąkart atidžiai skaitant tekstą)...
Būdamas autoriumi, tikrai nebeginčiau šios eilutės.
Jausmingas kūrinys? Gera lyrika, ne kitaip.

Vartotojas (-a): liūdnosiukė

Sukurta: 2007-03-17 22:20:58

Ne. Man ;) nes "mums" suteiktų klaidingą nuorodą į kažkokį pašalinį veikėją, kurio čia nėra :) ir kaltė (ar sąžinė) mano vienos. Labai malonu sulaukti kritikos (komentarų), bet norėtųsi ne tik kabinėjimosi prie daugtaškių :)p

Anonimas

Sukurta: 2007-03-17 21:10:11

o gal mums?:)
jausminga,
bet visgi per daug daugtaškių