Kaltės virsmas

Susivėlusi.
Valiūkiškom akim
žvelgia JI.
Nuleidžiu galvą
lyg prasikaltęs pirmokėlis.

Geriau šią dieną
pabūkim atskirai.
Nenoriu,
kad paliestum mano sielą,
ne šiandien,
ne...
Ten voro išsunkta gyvybė...
Jau nebe gėlės žiedas ten –
kaip medūza lengvai banguojantis...

Brėkštant
ir tavo mintims bundant,
lietus apvijo šaltom kojom
nuodėmingas lūpas manas...

Tik šįryt vėsi dulksna
tą gėdą man nuplovė...

Pasistiebk.
Antai už to debesies,
matai?
Ten saulė šviečia Man...
liūdnosiukė