Tu – mano sielos tvarinys,
kuris išėjo ir daugiau negrįš.
Tu – mano širdyje gelmė gili
ir meilės neviltis tyli.
Tu – bejausmio skausmo kalinys,
kurio likimas aklas nepavys.
Tu – širdies plakimą kankini
ir kaip bebaimis laikas vis skubi.
Tu – poeto žodžių kūrinys,
kuris paims užtilus ir išnyks.
Tu – iš lūpų jo garsus renki
ir jam nutilus tu tyli.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-03-21 22:43:22
O jei jos nebebus?
Vartotojas (-a): ančių virkdytoja
Sukurta: 2007-03-17 21:16:21
Tu ir :
...
galima būtų labiau koncentruoti : )
Anonimas
Sukurta: 2007-03-17 20:43:35
patiko..., bet pusiau ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-03-17 14:44:35
perdaug "tu" - įgrista.
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2007-03-17 14:13:10
Pataisiau "gryš", turi būti "grįš". Pats eilėraštis gana sentimentalus. Trečiam posme eilutė "kuris paims užtilus ir išnyks" negražiai skamba, reiktų pataisyti. Poeto žodžiai išėję iš širdies jau niekada neužtils ;)