Tu – mano sielos tvarinys,
kuris išėjo ir daugiau negrįš.
Tu – mano širdyje gelmė gili
ir meilės neviltis tyli.

Tu – bejausmio skausmo kalinys,
kurio likimas aklas nepavys.
Tu – širdies plakimą kankini
ir kaip bebaimis laikas vis skubi.

Tu – poeto žodžių kūrinys,
kuris paims užtilus ir išnyks.
Tu – iš lūpų jo garsus renki
ir jam nutilus tu tyli.