Aš ir vėl įklimpau į voratinklį voro mėgėjo,
Pakabintą kampe ir užlietą stebuklo spalvom,
Į kurias pragaištingom mintim mano dienos artėjo,
Nes dažnai paryčiais aš gėrėjausi nesančiom jom.
O dabar apraizgyta tampriai net nenoriu ištrūkti –
Tai kodėl plyšta siūlai, net kai nealsuoju visai?
Tu turi juos surinkti iš naujo, kad laikas nežlugtų –
Nesakyk, kad juos pats paslaptingoj tyloj atrišai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-03-17 22:08:42
Net įdomiai per ilgos (kaip jausmams) eilutės.
Vartotojas (-a): malaja
Sukurta: 2007-03-17 17:48:52
man prašosi dainuojamas - kaip romansas
:)
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-03-17 14:49:47
Įdomi mintis ir eilėraštis gražus, sužavėtas...
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-03-17 13:39:53
padainuočiau aš tau,Ema:
o aš šįryt rinkau voratinklyj rasos lašus viena...
Žinojau -reikia tyliai tyliai...(kad nepažadint Voro)...
Na,bet kiekvienai savas Voras...:)Nenusimink.Svarbiausia,kad juos paslaptingoj tyloj pats atrišo...;)Būk laisva ir tuo laiminga!..
Anonimas
Sukurta: 2007-03-17 11:44:30
šeštoj eilutėj sutrikęs ritmas,
visa kita labai įdomu
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-17 11:31:52
Voras ir voratinklis: puikiai pateikta mintis. Eiliavimas nepriekaištingas, o pats kūrinys įdomus.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-03-17 11:23:56
Prisijungiu prie Ramunės ir Kaimyno vertinimų: įdomūs voro ir aukų ( dienų ir žmogaus) santykiai:-)
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-17 11:03:12
gražu...