Girtuoklis 3

Už lango švietė saulė,čiulbėjo paukščiai.Tomas kaip visą laiką sėdėjo virtuvėje.Prie jo gailesčio sąrašo galėjo prisidėti dar vienas-Tomas sulaužė pažadą Hariui.Jis ir vėl išgėrė.Tomas tapo neatmainomu girtuokliu.Jam tunelio gale šviesa užgeso.
Tomo akys,nenorom,nukrypo į mažą mažą nuotrauką.Ten,besišypsantys,stovėjo Tomas,Erika ir Karolis.Tada jie visi kartu buvo graži šeima.Tik ne dabar...
Tomo skruostais nuriedėjo ašara.Gailesčio ašara.Atrodė,kad ašaroje atsispindi visas Tomo gyvenimas.Ašara riedėjo,ilgėjo.Gyvenimas riedėjo,bet trumpėjo.Ašara buvo sūri.Gyvenimas buvo sūrus.Ašara buvo pilna gailesčio.Gyvenimas buvo pilnas gailesčio.Tik staiga...-pliumpt!-Ašara nukrito.Gyvenimas nukrito.Visa tai įvyko per kelias akimirkas.Atrodo gyveni,gyveni,bet staiga-bum!-ir visas tavo gyvenimas žlugęs,visą gyvenimą palikai už nugaros-tu miršti.
Nuriedėjo dar viena Tomo ašara.Su ja atsitiko tas pats,kas su pirmąja.
Pasigirdo beldimas į duris.Tomas nustebo,kad kažkas gali ateiti pas tokį nusmurgėlį.Staiga jo galvoje sužibo mintis-gal tai Erika?Bet ta mintis buvo palaidota nepraėjus nė sekundei.Juk kas gi grįžtų pas tokį girtuoklį?-niekas.Niekas negrįžtų pas tokį girtuoklį.
Atidaręs duris,Tomas buvo labai nustebintas-į duris beldėsi Haris.Tas pats valkata Haris.
-Tu...Tu..Iš kur žinojai kur aš gyvenu?-nustebęs išlemeno Tomas.
-Nelabai sunku surasti žmogų,kuris taip uždainuoja,kad visam kvartale girdis,-šypsojosi Haris.Ir iš tikrųjų Tomas,kai būdavo išgėręs,dažnai užplėšdavo kokią dainą.Tomui taip atsitiko ir vakar.
-Aš...Aš neištęsėjau....-Tomas įsikando sau  į lūpą,kad nepradėtų verkti.
-Žinau.Net nesitikėjau,kad ištęsėsi,-nustebino valkata.-Tad todėl ir atėjau čia-padėti ištęsėti pažadą.
-Prašom į vidų,-pakvietė Tomas.
-Dėkoju,-atsakė Haris.
Jie abu nuėjo į svetainę.Tomas pasiūlė sausainių(nors nelabai  priminė į sausainius).Haris padėkojo.Kai abu kuo patogiau įsitaisė,Haris prabilo:
-Tomai,pagalvok apie tuos,kuriuos brangini.
-Erika?Karolis?-paklausė Tomas.
-Taip.
-Na ir kas?Pagalvojau ir viskas.Kas iš to?
-Pagalvok apie jų būseną,kai tu grįžti išgėręs.Pagalvok, kodėl tu taip darai ir ar tai kam nors atneša naudos?Pagalvok ,kodėl Erika tave paliko.Ji ir taip ne vienus metus kentėjo tavo išgėrimus.JI tave mylėjo.Bet ar tu jai jautei tą patį?Erika pasiekė kritinę skurdo būseną.Ji viena turėjo išlaikyti šeimą.Tu dažnai neateidavai į darbą.Juk žinai patarlę-kai  prarandi,tik tada supranti koks tau jis buvo brangus.
Tomo akimis nuriedėjo ašaros.Jis prisiminė Eriką.Jis apsisprendė-mes gerti,kad Erika sugrįžtų.Ir tai nebebus pažadas.Tai bus įsakymas.
paukščio sparnai

2007-03-15 17:52:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): jovaras

Sukurta: 2007-03-17 12:36:05

pasaka be pabaigos. ši dalis nuobodi, dialogai skurdūs. na ką gi pažiūrėsim kad bus toliau

Anonimas

Sukurta: 2007-03-15 18:07:28

prieš tai buvusios dalies pabaigoje jis pažadą ištęsėjo, sunkiai, bet ištęsėjo,
logika..
na ši dalis man nepatiko, nes scena apie ašara per duag sentimentali ir elementarasi, Harrio patarimai tokie, kaip visad, nieko naujo, dialogai neįtraukia, labai koreguotinas darbas. beje, ištĘsėjo.