Aušta

Dygliuotais žodžiais
duriančiais kvapais
rytojun grįstos gatvės
jų aidas – žingsniai atviri –
per drumzliną dienos asfaltą

į langus medžių valomus
tarpupirščiais siaurais
kas vakarą užgęstančios
drugelių akys žiūri

tušti skylėti žingsniai
gaudantys karčius lašus
sustoja uosdami blakstienomis
išeinančios nakties kvapus
Draugė

2007-03-14 20:20:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): mundus

Sukurta: 2007-03-15 15:49:17

tinka...

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-03-14 21:00:30

Paskutinis posmas gerokai suveltas, perkrautas. Visa kita - įdomu, vaizdinga ir, be abejo - prasminga.

Anonimas

Sukurta: 2007-03-14 20:44:18

savitas ir sklandus, gal kiek ramokas ir impresiškas.

Anonimas

Sukurta: 2007-03-14 20:36:35

man antras labiausiai patiko, tarsi
atsakas į mano nuotaika:)
žžavu