Dygliuotais žodžiais
duriančiais kvapais
rytojun grįstos gatvės
jų aidas – žingsniai atviri –
per drumzliną dienos asfaltą

į langus medžių valomus
tarpupirščiais siaurais
kas vakarą užgęstančios
drugelių akys žiūri

tušti skylėti žingsniai
gaudantys karčius lašus
sustoja uosdami blakstienomis
išeinančios nakties kvapus