Stebiu vėl moterį, apsvaigusią nuo meilės –
Jos žodis rausta magiškai žavus,
Akių kampeliai džiugesiu girtauja,
Ir ji visa – kaip kvepiantis lietus.
Mačiau ją vakar rudenėjant dangui,
Su nuleistais nuo rūpesčių pečiais
Ir aš tiesiu rankas – man duokit meilės,
Kodėl turiu tiek laukti, kol ateis?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-03-15 20:05:38
Skausmingas ir tuo pačiu žavus. Parašyta iš širdies...
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-03-15 19:57:41
"Kodėl turiu tiek laukti, kol ateis?"...Atsakyčiau:kad mokėtum branginti.
Jausminga iki skausmo...
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-15 15:48:45
visur kantrybės reikia...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-03-15 10:53:54
Jeigu „Akių kampeliai džiugesiu girtauja", tai kas gali balsuoti už „sausą įstatymą" :-D
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-03-15 10:51:16
Lyrika!
Ir tuo viskas pasakyta ;-)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-03-14 22:20:50
...žavingas...
Anonimas
Sukurta: 2007-03-14 21:28:23
Lengvai dainuojasi ,ilgesys...o ji kažkur tikrai yra:)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-14 21:03:47
Apmaudas ir pavydas. Laukimas kuomet aplankys meilė. Ir priešingybės - laiminga, nuo meilės apsvaigusi ir vargana, rūpesčių ir kasdienės rutinos kamuojama moteris. Įdomus darbas, sudominęs savo raiška, turiniu.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-14 20:35:34
kol ji ateis -> ne taip turi būti?:)