Nors daug nėjau aš šiuo gyvenimo taku:
Tik septynioliką pavasarių mačiau,
Tačiau brangiausiu šio gyvenimo jausmu
Tikėjimą aš amžiams praradau.
Kiek gali tverti nuolat daužoma širdis?
Tiek skausmo, išdavysčių ir apgaulių...
Į tokią širdį Meilė jau nebesugrįš,
Ji užsivers nuo viso šio pasaulio.
Atsisakau nuo šiol aš valią duot jausmams!
Tegul kvailiai tai daro su malonumu.
Pasmerkdamas save tuštybės vakarams
Prisiekiu - vadovausiuos tik sveiku protu!
Patvirtindamas tai atodūsiu sunkiu,
Vienatvei širdį amžiams pasmerkiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-03-14 18:19:11
Septyniolika pavasario akimirkų (ginkdie, be jokių kabučių!).
Sveikinu su artėjančiu 18-uoju gimtadieniu.
Sėkmės ir stiprybės priesaikoje.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-14 15:29:35
na kai septyniolika gali taip drąsiai kalbėti...
Anonimas
Sukurta: 2007-03-14 00:17:34
perkėliau į JAUSMUS,
čia jie užima pirmą vietą.
o tik tada visa kita.
Jumyse chaosas – išnarpliokite jį, bus
lengviau. sėkmės