Tiek neišpasakosiu tau, kad tu užmigtum,
Reikėtų dar daugiau pasaulių ir tylos,
Aš negirdžiu savęs, kai įbrendu į lietų,
Ir neiškylu, laukiu – gal nustos.
Apdujęs stiklas, saugodamas tamsą,
Prabyla ir artėja prie akių,
Prisiliečiu – jaučiu – naktis sušyla,
Ir nesitraukiu, nors man taip baugu.
Mes susitinkam prasilenkti tyliai,
Kai žodžiai gimsta kalbantis akim,
Ar tu tikra, kaip tikras mano žvilgsnis,
Dar nepabudęs, nors jau ima švist?
Ar tu tikra, kaip šaltas būna sniegas?
Ar tu gali sakyt, kad čia tikrai esi?
Aš negaliu – naktis mane palydi:
Turiu palikt tave, nors tu tokia graži.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): malaja
Sukurta: 2007-03-17 17:33:07
kas pasakė, kad nebegalima rašyti apie meilę?
rašyk, Vili :)
Vartotojas (-a): ančių virkdytoja
Sukurta: 2007-03-12 19:13:26
lyg ir neskelbia eilius naujausios naujienos ir nėra labai jau neįprastas, bet man jis mielas kažkodėl tai : )
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-12 16:14:38
svajingai...
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-03-12 13:10:03
Gražus ir liūdnai svajingas, man labai patiko.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-03-12 11:56:38
Stebuklingos meilės eilės...nors ir išsiskyrimu alsuoja.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-12 11:29:37
Reikėtų dar daugiau pasaulių ir tylos,
[gražu]
aš kiek aptrumpinčiau, bet
šiaip itin gražu:)