Sapnuot čia renkasi tiktai protingi,
nebijantys šio drumzlino vandens,
kuriam nei žiemą, nei pavasarį nesninga,
ir batai tobuli vis mokosi jame prigert.
Per lipnų pelkės kraštą persisvėręs
meta žvilgsnį dienai kitai atsibudęs.
Tylėdamas pasidžiaugia pasaulio vėjais,
dar mokančiais net miegančias akis išjudint.
Keliautojas, priklydęs praeitą žiemą,
tikėjo vaikščiot vandeniu galįs.
Dabar sapnuoja jis tikrai ne vienas,
ir tu skaitai, tikėdamasis pabaigą išvyst.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-03-12 21:51:34
tikėjaus pabaigą išvyst. bet jos kažkaip nebuvo. gal jos ir neturėjo būt
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-03-12 12:34:44
Vidurinio posmo nesupratau. Tik paskutinis įtikinančiai nuskambėjo.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-03-11 20:20:18
...gražus, melodingas kūrinys...
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-03-11 18:46:48
Patiko, ypač pabaiga.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-11 16:28:58
gerai rašai mergina...
Anonimas
Sukurta: 2007-03-11 16:18:13
man pirmi du posmai itin gražūs ir jausmingi, trečias šiek tiek silpnesnis,
labiausiai įsiminė: Sapnuot čia renkasi tiktai protingi/nebijantys šio drumzlino vandens