Žiema

Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo M.K.Čiurlionio paveikslui.
Šiuo paveikslu M.K.Č. ir užbaigia savo nuostabų Žiemos ciklą.
Žvaigždėtą dangų geria obelėlės dvi,
Paskendusios pilkėjančioj pusny --
Atodrėkio akių vandens tamsa gaivi
Pražydo skardžiais – mes gaubly vieni

Keliaujame pažliugusiais laukais į tolių tolį,
Neklausiam kelio jau dangaus žvaigždžių --
Per sniegą juntam akmenį ir molį --
Tu neapsakomai toli, bet aš girdžiu,

Kaip sniegas sudejuoja pėdoj tavo,
Kai ilgesio dainoj prisnūsta pumpurai --
Du žemės medžiai, pameni, sapnavo,
Kad jų sparnuos paklydę angelai --

Ir aš bijau nubust iš sapno šito --
Kalnuos – baltos iliuzijos griūtis
Jau sveikina žaras ir skausmą ryto --
Tas mūsų pėdas varputys žarstys

Žvaigždynų šalnoje. Ūkuos panirę,
Sidabro sodai lyg strėlė tiesi...
Sapnuok ilgai tu baltą saulės girią --
Ir aš tikėsiu, jog šalia esi...
giedrex26

2007-03-11 00:49:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-03-12 21:46:53

tarsi sapnas - gražus ir ilgesingas

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-03-12 12:17:36

Odė žiemai:)

Vartotojas (-a): paguodos giesmė

Sukurta: 2007-03-11 18:30:26

Ilgesingas, subtiliai jausmingas, puiki pabaiga.Gražu.

Anonimas

Sukurta: 2007-03-11 17:31:48

Tikri poetai ruošiasi į tolį -
Jų kelias tarp ryškių dangaus žvaigždžių.
O tu taip sakant , lentvarinis moli, -
Ir vėl paliksi gaudyti pelių!

Vartotojas (-a): mundus

Sukurta: 2007-03-11 16:19:48

taip ir bus kaip tikėsi...

Anonimas

Sukurta: 2007-03-11 11:29:35

Pražydo skardžiais – mes gaubly vieni

yra itin gražių vaizdinių,
šis vienas iš jų :)

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2007-03-11 10:29:14

Kupinas švelnios nostalijos artimam asmeniui, praeičiai, vaizdingas ir gražus kūrinys, kurį pradėjęs skaityti nenorėsi nutraukti:-)) Prisijungiu prie sveikinusių su reikšminga mūsų valstybės data:)

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-03-11 07:12:04

Toks su liaudies poezijos atspalviu (tie malonybiniai žodeliai suteikia tam tikrą tokį liaudiškumo atspalvį. Yra puikių momentų, palikusių mano mąstyme žymę...