Iš tikrųjų saulė ne geltona,
O žalia!
Ir dangus visai ne mėlynas, o pilkas...
Iš tikrųjų lapai ne žali,
O krištolo skaidrumo,
Ir rugiagėlės visai ne violetinės –
Jos juodos...
Iš tikrųjų paukščiai niekada negrįžta,
Ir mėnulis šviečia paryčiui...
Iš tikrųjų skausmas – kraujo gysla...
Teka, veržias, paskui nešas nuoskaudas...
Prisiminimą...
Tai juk nuosėdos, dar nespėjusios nuskęsti!..
Iš tikrųjų žmonės – tuščios lėlės.
Nerangios marionetės,
Įkalintos plieniniam amžinybės glėbyje...
Pasaulis iš tikrųjų – labirintas!..
Ir kiekvienas kelias – vis nauja tiesa...
O paklysti jame nesunku...
Sunku išeiti...
Guapo
2007-03-10 14:29:58
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-03-11 22:14:55
priesingai nei didiesiems kritikams man cia viskas patiko.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-10 18:38:39
spalvingas...
Vartotojas (-a): Guapo
Sukurta: 2007-03-10 16:58:26
Su Ramune iš dalies ir sutinku, ir noriu paprieštarauti... Žinoma, tai kažkoks pabandymas filosofuoti, bet viskas apžaista vizija į ateitį, aplinkos, žmonių jausmų peripetijų vertinimas, analizavimas... INSIDEOUTCERTAIN
Anonimas
Sukurta: 2007-03-10 15:35:49
puiku
Anonimas
Sukurta: 2007-03-10 15:34:31
toks dark inside. :) na ką aš žinau, gal reikia jau suaaugti iš bambėjimo ant pasaulio
Anonimas
Sukurta: 2007-03-10 14:44:45
am, niu su daugtaškiais tai tikrai persistengta,
o pats tekstas, kaip ir idėja reikalautų
kiek originalumo,
sėkmės
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-03-10 14:42:52
Taip- iš kurio kampo žiūrėsi. kiekvieno pasaulėjautai r pasaulėžiūra savita.
Mąstant apie žmogų ir pasaulį- jūsų labai pesimistiška. Gal tokia nuotaika...
Patiko pabaiga: „O paklysti jame nesunku... sunku išeiti...“