Mažas, bejėgis ir silpnas,
Net koją pakelt jam sunku.
Bet turi jis didelę viltį -
Nori patapt ereliu...
Nuo skausmo jam ašaros byra,
Širdelėje daros sunku,
Kad sparnas visai jo nekyla,
O leidžiasi skausmo keliu...
Jis kilo dar tūkstantį kartų,
Bet krito ir vėl atgalios,
Subliuško svajonės ir viltys,
Kai tėškės ant žemės šaltos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-06-15 21:54:30
"Gimęs šliaužti, skraidyt negalėsi" - išverčiau iš rusiškos patarlės... Tikslu. Tokia savotiška interpretacija. Patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2007-03-09 23:07:16
hm.
moksleivių, tai moksleivių,
bet tai nereiškia, kad tai nereikalauja naujovių..
Vartotojas (-a): Juatas
Sukurta: 2007-03-09 19:41:32
gražu;) miela;) šilta;)
Anonimas
Sukurta: 2007-03-09 19:38:17
Gražus ir prasmingas eiliukas
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-03-09 18:28:32
Žinok, nelengva pakilti
Iš šiltojo lizdo pačiam...
Kai krisi pati tu į neviltį
Prisiminki savajį paukštį...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-03-09 18:25:10
Kai tėkšis ant žemės šaltos....
Visi taip galvojo matydami,
Kai paukštis krito vartydamasis,
Bet jis paskutinę sekundę -
Ištiesė sparnus ir nuskrido...
Ten kur pildosi visi palinkėjimai,
Kur linkima skrydžio svaigaus,
ten kur poetai neleidžia pražūti
nei paukščiui, nei žmogui, nei vilčiai...
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-03-09 18:18:13
sparnai- poetine klise.