Paukštis

Mažas, bejėgis ir silpnas,
Net koją pakelt jam sunku.
Bet turi  jis didelę viltį -
Nori patapt ereliu...
Nuo skausmo jam ašaros byra,
Širdelėje daros sunku,
Kad sparnas visai jo nekyla,
O leidžiasi skausmo keliu...
Jis kilo dar tūkstantį kartų,
Bet krito ir vėl atgalios,
Subliuško svajonės ir viltys,
Kai tėškės ant žemės šaltos...
Išpūstakė

2007-03-09 18:07:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-06-15 21:54:30

"Gimęs šliaužti, skraidyt negalėsi" - išverčiau iš rusiškos patarlės... Tikslu. Tokia savotiška interpretacija. Patiko :)

Anonimas

Sukurta: 2007-03-09 23:07:16

hm.
moksleivių, tai moksleivių,
bet tai nereiškia, kad tai nereikalauja naujovių..

Vartotojas (-a): Juatas

Sukurta: 2007-03-09 19:41:32

gražu;) miela;) šilta;)

Anonimas

Sukurta: 2007-03-09 19:38:17

Gražus ir prasmingas eiliukas

Vartotojas (-a): Baltas lapas

Sukurta: 2007-03-09 18:28:32

Žinok, nelengva pakilti
Iš šiltojo lizdo pačiam...
Kai krisi pati tu į neviltį
Prisiminki savajį paukštį...

Vartotojas (-a): Baltas lapas

Sukurta: 2007-03-09 18:25:10

Kai tėkšis ant žemės šaltos....
Visi taip galvojo matydami,
Kai paukštis krito vartydamasis,
Bet jis paskutinę sekundę -
Ištiesė sparnus ir nuskrido...
Ten kur pildosi visi palinkėjimai,
Kur linkima skrydžio svaigaus,
ten kur poetai neleidžia pražūti
nei paukščiui, nei žmogui, nei vilčiai...

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2007-03-09 18:18:13

sparnai- poetine klise.