Santrauka:
Čia buvau labai įskaudinta draugo. Taip sakant pirmoji meilė, bet nelaiminga. Taip pat mokyklos laikų šis kūrinėlis 1988 m. 12. 28.
Nunešk mane tenai,
Kur svajonė
Džiaugsmingai vaikštinėja ištisus metus.
***
Nunešk mane tenai,
Kur šlama sidabrinė eglė,
Kur nėra nei melo, nei klastos.
***
Nunešk mane tenai,
Kur saulė
Šviečia ugnimi švelnia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2007-03-13 14:25:00
Ramunėle, ačiū nuoširdžiai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-03-09 21:47:47
...šviesu ir tyra... visi puikūs, bet ypač antrasis sužavėjo...
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2007-03-09 16:29:34
man labai malonu, kad kažką priminiau, bet tuo laiku, buvo tokie mano jausmai. ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-09 16:25:17
"nunešk mane tenai,
kur ledo lytys..."
priminėt:)
įdomus posūkis,
įdomi mintis,
tik pavadinimas per daug
elementraus..
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2007-03-09 16:16:03
bet aš ir buvau vaikas. Jauna 17-18 metų panelė. Ačiū už dėmesį Jus labai malonus.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-09 16:10:37
Toksai aiškiai vaikiškas. Neužkabino, nes čia vien abstrakcijos ir nėra vietos konkretiems vaizdiniams.