Santrauka:
Paskutinis bandymas. Šį kartą - apie paprastą dalyką.
Uždarą pusdienį
susibičiuliavau
su kandžiais skersvėjais
ir blizgia saule stiklo delne.
Jei atvirai, tai visai nieko
tie susivėlusių
debesų skiautinių pustoniai.
Achromatinis vidudienio spindesio
ir tirpstančių šešėlių kaleidoskopas
priminė pamirštą teatrą.
Nusičiaudėju - pasveikinu žiūrinčią lange žvaigždę,
Ir tik po to paslepiu galvą pasinerdamas
niūrokoje koridoriaus rankovėje.
Alkana tamsa godžiai ištrynė mano kontūrus
ir, regis, apsilaižė.
Prie laukujų durų stovėjau
Nudažytas - juodas.
Uždarą pusdienį
pravėriau gailiai sucypusias duris.
Ten pasitiko skersvėjis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-03-07 19:55:42
delne- poetine klise.
Alkana tamsa godžiai ištrynė mano kontūrus
ir, regis, apsilaižė.""- si vieta labai patiko.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-07 12:01:45
debesų skiautinių pustoniai.
Achromatinis vidudienio spindesio
ir tirpstančių šešėlių kaleidoskopas
priminė pamirštą teatrą.
[labiausiai man]
am, tetras, vaidmenų skirtingumas, gyvenimas, svajonės, dinamika - visa tai radau šiame tekste
Anonimas
Sukurta: 2007-03-07 12:01:32
eilerastis atveriantis "diena" ir negali pasakyti kokia ji bus uz duru... tai intriguoja, idomi nuotaika :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-03-07 10:55:16
Patiko. Toks paslaptingas ėjimas prie cypiančių durų, už kurių visus pasitinka skersvėjis.
Priminė vieną S.T.Kondroto apsakymą ( Gaila nepamenu pavadinimo ), apie keistą namą, pro kurį einant pūsdavo vėjas...
Anonimas
Sukurta: 2007-03-07 09:01:42
gražus kalbėjimas. tarsi su draugu.