Uždarą pusdienį
susibičiuliavau
su kandžiais skersvėjais
ir blizgia saule stiklo delne.
Jei atvirai, tai visai nieko
tie  susivėlusių
debesų skiautinių pustoniai.
Achromatinis vidudienio spindesio
ir tirpstančių šešėlių kaleidoskopas
priminė  pamirštą teatrą.
Nusičiaudėju - pasveikinu žiūrinčią lange žvaigždę,
Ir tik po to paslepiu galvą pasinerdamas
niūrokoje koridoriaus rankovėje.
Alkana tamsa godžiai ištrynė mano kontūrus
ir, regis, apsilaižė.
Prie laukujų durų stovėjau
Nudažytas - juodas.
Uždarą pusdienį
pravėriau gailiai sucypusias duris.
Ten pasitiko skersvėjis...