Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo M.K.Čiurlionio paveikslui.
*
Angelo sparnuos paklydus aš--
Baltos gėlės iš bedugnių nerias,
Krenta pro ledynmečio šakas--
Ilgas, baltas nušarmojęs kelias
Tęsiasi virš eglių ir žvaigždžių,
Virš Žiemos širdies ir kiparisų--
Tavo balsą pro marias girdžiu,
Bet ar jas kada sapne išbrisiu,
Angelo sparnuos paklydus aš,
Baltos gėlės iš bedugnių nerias...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2007-03-07 17:48:45
Angelo sparnuos paklydus aš,
Baltos gėlės iš bedugnių nerias
-----------------------------------------
Nėra žodžių, kaip nuostabiai skamba.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-07 11:59:04
it sapnas :)
Anonimas
Sukurta: 2007-03-07 11:58:55
magiška kaip ir Čiurlionio paveiksluose..
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-03-07 10:52:33
Tavo balsą pro marias girdžiu,
Bet ar jas kada sapne išbrisiu ------> Stipriausios eilutės. Visada abejojame savo jėgomis, yžač kai susiduriam su iliuzijom.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-07 08:35:08
Angelo sparnuos paklydai Tu -
Baltos gėlės bus, - aštuntą kovo!
Mintimis prie Tavo kojų jas dedu -
Nors esu jau prastas Kazanova.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-03-07 07:41:54
Gražu-lyg mozaika
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-03-07 06:21:53
Gražus ir - kaip dzūkai sako - iš dūšios. O aš dar pridėsiu - ir iš Čiurlionio.
Beje, kai žmogus pasiklysta, paprastai sunerimsti, o aš Jūsų pasiklydimu džiaugiuosi-- Gal kad jis angelo sparnuose?
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-07 04:13:22
Paprastas. Nors tema ir įvaizdžiai nėra negirdėti, tačiau parašytas sklandžiai, nors ankstesnė dalis, kurią skaičiau, buvo kur kas stipriau suręsta.