Pavasarį, kai poetai
Traukė iš savo slaptų sandėliukų
Kvepiančių žiedlapiais
Žodžių atsargas
Ir, maišydami jas
Su paukščių giesmėm,
Gamino stebuklingąjį eliksyrą,
Vienam iš jų
Atėjo eilė nutilti.
Poetas nebūtų poetas-
Suvokdamas savo viralo prėskumą,
Apsidžiaugė jaunas mirsiąs
Ir toliau
Išsijuosęs darbavosi
Nesuskaičiuotą daugybę pavasarių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-03-08 17:21:33
pritariu jiminto
Anonimas
Sukurta: 2007-03-05 22:18:06
na, ką galiu pasakyti, tikras poetas turi savo supratimą...
keistokas toks jo perteikimas, bet įdomu :)
Vartotojas (-a): Cherry
Sukurta: 2007-03-05 20:57:06
Turi gerą jumoro jausmą.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-05 20:18:32
"Suvokdamas savo viralo prėskumą" - kažkaip keistai nuskambėjo. ;)