Pavasarį, kai poetai
Traukė iš savo slaptų sandėliukų
Kvepiančių žiedlapiais
Žodžių atsargas
Ir, maišydami jas
Su paukščių giesmėm,
Gamino stebuklingąjį eliksyrą,
Vienam iš jų
Atėjo eilė nutilti.
Poetas nebūtų poetas-
Suvokdamas savo viralo prėskumą,
Apsidžiaugė jaunas mirsiąs
Ir toliau
Išsijuosęs darbavosi
Nesuskaičiuotą daugybę pavasarių.