Kai sniego lašėjimo valandose
Surandu atklydusias bepročių mintis –
Neverkiu, tik neviltį lietum akiduobių išlieju,
Užtvindydama kilimą ir tarpus tarp lentelių –
Nepalietos lieka pradžios.
Su pabaigom išeinam už užuolaidų dulkėtų
Ir senų sceninių girliandų.
Su taškais, kurie užpildo delnus,
Išlingavę nebegrįžtam.
Bet įskaičiuok į sąskaitą pradžias,
(Nors pirmam žingsny tik brūkšniai išliko)
Jos būtų nudėvėtos, nes toliau nebesiaudė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2007-03-05 23:51:22
man gražu
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-03-05 20:08:51
lakoniškas,elegiškai gražus ir spalvingas...
Anonimas
Sukurta: 2007-03-05 19:55:25
subtiliai operuojama vaizdiniais. beveik be priekaištų. žavinga atsiskleidžia prasmė tarp eilučių ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-03-05 19:12:11
įdomi man strūktūra pasirodė:
penkios eilutės,
keturio,
trys :)
šiek tiek priklijuota atrodo, bet jausmingumas nugali :)
Anonimas
Sukurta: 2007-03-05 19:00:55
patiko:)