O nesakyk!
Ne žvaigždės žiežirbomis dega -
Dega akmenėliai,
Norėdami pareiti, bet, deja,
Kaip Žemėje, taip Danguje -
Sudegę šviečia pelenais
Ir miršta, tikslo nepasiekę.
O sako- ten ramybė,
Ten mirties nėra...
Galbūt tik vienas Dievas dar numirt nemoka.
Bet jeigu mirtų - laidočiau kaip žmogų -
Norėjo savo kūrinį matyt panašų į save.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-03-04 22:58:31
Dieviškai gražus kūrinys, laukiu tęsinio...
O, taip....
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-04 22:55:11
Truputį man pasirodė, kad kūrinys yra silpnokas ir neatidirbtas. Jame stinga originalių minčių ir išsireiškimų, nes kai kas kažkur tikrai girdėta, nors ir kitaip, savaip sudėliota.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-04 21:15:12
Galbūt tik vienas Dievas dar numirt nemoka.
Bet jeigu mirtų - laidočiau kaip žmogų -
Norėjo savo kūrinį matyt panašų į save.
[ši vieta stipriausia]
pradžioje atrodė šiek tiek vaikiškai atsargus
įėjimas į skaitytojo pasąmonė, o paskui toks
rimtas lengvas pamokymas ir dalelė filosofijos..
įdomus perpynimas
Anonimas
Sukurta: 2007-03-04 21:04:00
pabaiga stipriausia. savitas kūrinukas ir trumpokas.