Bum bum!Bum bum!Kažkas beldė į duris.
-Palaukit... Ateinu,-sumurmėjo Erika.
Buvo vidurnaktis.Niekas nenorėtų netikėtų svečių dabar. Arba kokios nors staigmenos...
Erika atrakino duris.
-Traukis ,pačiute!-sušuko atėjūnas Tomas.
-Vėl girtas?!-jam tu pačiu atsakė jo žmona.
-O koks tau reikalas?-atrėžė Tomas.
-Tu visą laiką grįžti namo girtas.Tu prageri visus mūsų pinigus.Tu negali taip gyventi.-kūkčiodama atsakė Erika.
-Niekas niekados nepakeis manęs!-užriaumojo Tomas.
-Aš nė nebandau tavęs keisti...Tu jau kitas žmogus,ne tas kurį pamilau.Tu kitoks...
-Patylėk!-vėl sušuko Tomas ir trenkė savo žmonai.
-Tomai...Aš žinau,kad kažkur giliai tu esi geras ir mylintis žmogus...-verkė Erika.
Tomas pažvelgė į savo žmoną.Tas žvilgsnis niekino.Lyg jo žmona būtų nusmurgęs valkata.Lyg jo žmona jam tik parazitas.Tomas vėl užvožė savo žmonai ir ramiai nupėdino į virtuvę.

Rytas.Tomas dar nemiegojo.Jis galvojo apie visą savo gyvenimą. Apie viską. Tik ryte jo mintis sudrumstė Erika.
-Brangusis, aš išeinu.Bet tu dar gali viską pakeisti.Atsiprašyk manęs ir aš grįšiu,-Erika tikrai buvo susikrovusi savo daiktus ir dabar apie savo išėjimą pranešė savo vyrui,o šis galėjo jai užvožti.Bet Erika buvo drąsi.
Tomas tylėjo.
-Mielasis. Dabar arba niekada. Arba atsiprašai arba aš išeinu,-lyg paskutinius savo žodžius ištarė Erika.
Tomas ir toliau laikėsi sučiaupęs lupas.
-Supratau tave,brangusis, bet visą laiką žinok,aš tave mylėjau ir tebemylėsiu,-per Erikos skruostus vėl pradėjo riedėt ašaros.
Ir Erika išėjo.

Jau buvo vidurdienis kai Tomas pagaliau pakilo iš kėdes.Švietė saulė,o pro langą galėjai matyt  linksmai žaidžiančius vaikus,o tuo tarpu tėvai ramiai sedėjo ant suolelio.Juk visa tai nuostabi šeima.Mylintys tėvai,pareigingi vaikai.Tai šeima kurios Tomas niekada neturėjo ir neturės.Bet Tomui tai nė motais.
-Kvailiai,-sumurmėjo jis ir nuėjo prie šaldytuvo.
Tomas žinojo,kad Erika išėjo pas savo mamą.Bet jis neketino ieškotis jos ir vėl prašyt sugrįžt pas jį. Dabar jis galėjo gyvent kaip nori.O tai buvo žymiai geriau nei eiti į tą darbą.
Šaldytuve puikavosi tik duona ir sviestas.Daugiau nieko nebuvo. Tomas pasiėmė tą skurdžią porelę ir pasidarė sumuštinį.Jam plyšo galva.Vakar,po išgertuvių jis dar šiek tiek apsikumščiavo su kažkokias vaikinais,o paskui dar ta Erika...Dėl to Tomui gėlė rankas.
Tomas pažvelgė į veidrodį.Pažvelgė į savo veidą.Pažvelgė į savo rankas.Jis į visą tai žvelgė ir galvojo,kad čia tik kvailos šiukšlės.Kad jis pats tik kvaila šiukšlė ir valkata.Valkata kuris priklausomas nuo alaus.Nuo to nuodo. Tas nuodas jį tik gadina.Per tą nuodą jis negali ramiai gyvent. Neveltu yra patarlė-vieną kart paragavęs negali sustot.
Tomui nusviro galva.Jis apsiverkė...