Santrauka:
Tu guli, Mama.
O Tavo skausmingose
Akyse
Tu guli, Mama.
O Tavo skausmingose
Akyse, jų vyzdžiuose,
Matau Tave
Linksmą
Ir jauną.
Grįžtančią iš kaimynės
Šumanskienės,
Spėjusią po karklų krūmu
Paslėpti neštą su savim
Maisto Lauknešėlį
Ir šaukiančią mane
Paragaut kiškio pyrago.
Tu išvynioji jį,
KIŠKIO PYRAGĄ,
Iš baltos skepetos,
Glostai mano gelsvą galvą,
Lauži duoną ir
Ta pačia ranka
Duodi man.
O laukai
Kvepia deginamais bulvienojais,
Rudeniu.
Balti debesys lekia
Greitai.
Skuba.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2005-07-01 18:00:04
gražu ... ypač deginami bulvienojai ir tas jų kvapas virš laukų...
Šaunuolis, Kazimierai, o jūsų Pagulbio Pavasaris buvo nuostabus renginys - linkejimai iš Alantos(t.y Naujasodžio)
Vartotojas (-a): Tina Rein
Sukurta: 2005-06-30 13:38:48
Jausmingai ir šiltas. "Sodininkas" perdaug priekabiauja...
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-06-27 18:40:27
prozinis kalbėjimas.
mielas
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2005-06-27 12:45:58
Kūrinėlis būtų neblogas, jei autorius(ė?)tiesiai "nuo keptuvės" nebūtų jo atsiuntęs vertintojų "teismui". Man užkliuvo: "Maisto Lauknešėlis"(sviestas sviestuotas), "...iš Šumauskienės" (koks skaitytojui skirtumas iš kokios kaimynės). "Lauži duona ir/Ta pačia ranka/ Duodi man"(ar nevertėtų atsisakyti žodžių "ta pačia ranka"?
Šiaip vaizdelis gan ryškus, o kam vaikystėje pačiam teko tokį rudenį valgyti palaukėje motinos
atneštą "kiškio pyragą", tai ir rudens kvapus gali pajusti...Linkiu autoriui sėkmės gyvenime bei kūryboje.