Tu guli, Mama.
O Tavo skausmingose
Akyse, jų vyzdžiuose,
Matau Tave
Linksmą
Ir jauną.
Grįžtančią iš kaimynės
Šumanskienės,
Spėjusią po karklų krūmu
Paslėpti neštą su savim
Maisto Lauknešėlį
Ir šaukiančią mane
Paragaut kiškio pyrago.
Tu išvynioji jį,
KIŠKIO PYRAGĄ,
Iš baltos skepetos,
Glostai mano gelsvą galvą,
Lauži duoną ir
Ta pačia ranka
Duodi man.
O laukai
Kvepia deginamais bulvienojais,
Rudeniu.
Balti debesys lekia
Greitai.
Skuba.