Santrauka:
Mes esam tuo, kuo vertinam kitus...
Mes esam tuo, kuo vertinam kitus.
Net tam, kad kitas pasijaustų vertę –
Neišsižadėkime savęs eilėraštyje įsijautę,
Pagreitinkim pavasarius ---
Tegu ateina jie visiems.
Te skleidžiasi kūrybos gėlės drąsiai,
Nebijo kritikos kandžios šalnų.
Gėriuos, kai žydi obelys subrendę
Iš savęs, jau nepalaikomos kamienų.
Te paukščiai kyla tiesiai iš žiedų,
Žadėdami kitas kūrybines erdves.
O aš džiaugiuos, kai sninga žiedlapiais –
Vaisius mes skinsim rudeniop...
Dar man anksti linkėti vasaros kūrybai,
Kuri, tikėki, pas tave ateis (gal būt ir vėl),
Aš sustabdysiu rudenio negandų vėjus,
Kūrybiniuos namuos užklydęs pakely*.
Kad žiemą mintyse įkūrę krosnį,
Šiltai į krūvą, kaip bitės susispietę.
Jeigu likimai susiklostę nebeglostys,
Kitų eilėraščiuose išjaustumėm
--- Pagreitintus pavasarius...
*Praskrisdamas namus, užklydęs pakely.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-03-04 12:43:03
man priminė skanduotę:)
su savitu žavesiu, savitu kalbėjimu
savitu cinkeliu. šauniai
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-03-04 12:38:35
Labai labai savitas kūrinys. Patiko : "Mes esam tuo, kuo vertinam kitus."
Anonimas
Sukurta: 2007-03-04 11:47:43
aš irgi laukiu pavasario. eilėraštukas visai patiko ;)
Vartotojas (-a): ančių virkdytoja
Sukurta: 2007-03-04 11:01:18
iš tavo eiliukų galima surinkti knygelę pradedantiems rašyti/nusivylusiems rašymu arba prisiminimui, kad rašo : )
labai savotiškai.
nu man patinka : O)))