Mes esam tuo, kuo vertinam kitus.
Net tam, kad kitas pasijaustų vertę –
Neišsižadėkime savęs eilėraštyje įsijautę,
Pagreitinkim pavasarius ---
                       Tegu ateina jie visiems.

Te skleidžiasi kūrybos gėlės drąsiai,
Nebijo kritikos kandžios šalnų.
Gėriuos, kai žydi obelys subrendę
Iš savęs, jau nepalaikomos kamienų.

Te paukščiai kyla tiesiai iš žiedų,
Žadėdami kitas kūrybines erdves.
O aš džiaugiuos, kai sninga žiedlapiais –
Vaisius mes skinsim rudeniop...

Dar man anksti linkėti vasaros kūrybai,
Kuri, tikėki, pas tave ateis (gal būt ir vėl),
Aš sustabdysiu rudenio negandų vėjus,
Kūrybiniuos namuos užklydęs pakely*.

Kad žiemą mintyse įkūrę krosnį,
Šiltai į krūvą, kaip bitės susispietę.
Jeigu likimai susiklostę nebeglostys,
Kitų eilėraščiuose išjaustumėm
                    --- Pagreitintus  pavasarius...


*Praskrisdamas namus, užklydęs pakely.