Santrauka:
Eilėraščių diptikas to paties pavadinimo M. K. Čiurlionio paveikslui.
*
Virš marių, marių, vėjo bokštų,
Šaltųjų marių – skausmo Žiemos
Baltaisiais sodais vėl bristi trokštu --
Žvaigždynų jūra sparnu pamos...
Pro ledo pilį kris mėnesiena
Ant sudraskytų Žemės takų --
Aš pabučiuosiu snaigę kiekvieną,
Kad Žiemos sodais sugrįžtum Tu,
Virš marių, marių, vėjo bokštų,
Šaltųjų marių – skausmo Žiemos...
**
O snaigių medy – angelo pėdos,
Metų sidabro varpai balti --
Pūga žvaigždynų deimantais rėdos,
Kalnų viršūnės visos arti --
Nulinko bokštai, keistai pasvirę,
Ištirpo šalčio gėlės languos --
Einu per Žemės klaidžiąją girią
Link mūsų balto sodo Žiemos,
O snaigių medy – angelo pėdos,
Metų sidabro varpai balti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-03-04 13:59:27
Aš pabučiuosiu snaigę kiekvieną, ... ale brač gal kas paskolintų burtų lazdelę - penkioms minutėms?
Per tą laiką ir bokštus nusvirusius patiesinč ir ant langų naujų gėlyčių pripaišyč!
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-03-04 12:55:35
Gražiai dera liūdesys, skausmas, laukimas, meilė.... labai patiko- darnus, vaizdingas, išbaigtas kūrinys.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-04 12:33:54
šaltas, skausmingas ir baltas kūrinukas, dėl žiemos ir šalčio įvaizdžių. bet kartu ir gražus kaip išraižytos šaltuko gėlės lange.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-04 12:30:33
kaip daina, kaip melodija, kuri įsilieja į žmogų
ir tampa jo dalimi, jo gyvenimu, jo melodija.
jau ir skamba man kaip dainuojamoji poezija.
gražu. ir melodinga
Vartotojas (-a): Cherry
Sukurta: 2007-03-04 08:03:47
Puikus.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-03-04 04:37:27
Virptelėjo Giedrės dvasios sparnas
Ir mūgėje Kaziuko sugūžėjo angelai.
Pėdukės baltos ir pavasarį čirena
Iš jų pakilę giesmininkai vyturiai.
Labai gražiai perskaičiau.
Ir, žinoma, kitaip, negu čia parašiau.
Bet... lai būna nepamirštas ir Kaziukas.
Sėkmės susigyvenant su angelais ir pavasariu.