Už sienos girdėjosi sunkusis metalas. Kaimyno sūnus paauglys maištauja. Viršuje, kaip ir visą laiką –ramybė. Juk ten senukų pora. Jiems reikia tik ramybės. Apačioje girtas vyras vėl ginčijasi su žmona. O čia(kambaryje, kuriam esu) tyla. Čia tik mano mintys ir aš. Tūkstančiai minčių ir tik vienas aš.
Pirmoji mintis – egzistencinis klausimas. Kodėl aš esu? Kodėl aš čia?
Antroji mintis – tikrai ne kataliko klausimas. Ar Dievas tikrai yra?
Trečioji mintis – kodėl mes taip dažnai klausiam kodėl?
Ketvirtoji mintis – kodėl šviečia saulė? Kodėl šviečia žvaidždės? Gal todėl, kad jos kaip kelrodės. Kaip laivui švyturys.Gal jos mums rodo kelią, kad nepasiklystume savo svajų platybėse? Gal, kad visą laiką žinotume, jog mes tik paprasti keleiviai , o žemė – tik viena mūsų stotelė, o ištikrujų mes būsime tik amžinybėje?Pragare ir danguje. O gal todėl, kad kiekvienas turėtų kur laikyti savo svajones?
Penktoji mintis – kodėl aš turiu gyventi čia, o turtuoliai turi namus Havajuose, Majamyje ir t.t.? Gal tokia mano lemtis? Gal aš turiu gyventi taip ir ne kitaip? Gal pasaulyje turi būti ir turtolių ir varguolių? Juk man reikia džiaugtis tuo, ką turiu, ir neaimanuoti , kad kažkas ne taip, kaip aš norėčiau.
Šeštoji mintis – kodėl aš klaidžioju savo pasaulyje, savo mintyse, savo svajose? Gal todėl, kad aš toks esu? Užsidaręs ir gyvenantis tik savo pasaulyje.
Septintoji mintis – ar į šitus klausimus aš rasiu atsakymus?
Čia tik septynios mintys, bet jos svarbesnės už kitas. Čia tik septyni klausimai, bet jie svarbesni už kitus.
Atsakymų į juos aš nepateiksiu. Kiekvienas į juos turi atskayt savaip. Kiekvienam bus skitingas atsakymas. Kiekvienas turi pasisemt išminties iš savęs. Kiekvienas...