Ir nuotaikos pasikeičia –
Jausmai laisvėja:
Galiu išeiti, bet galiu ir – ne.
Susigrumia Taika ir Karas,
Užklysdami pasiausti žmoguje.
Klumpu. Keliuosi. Ir, matyt, dar būsiu
Klupdytas, muštas, stumtas ar kitaip...
Bet šiandien nugalėtas buvo karas,
O kai širdy taika –
Mėnulis prausias jaunatim
Pasaulis gi –
balandžių atskraidinta medžio šakele.
Per sąžinę, akis šviesa pavaikšto
Ir vyturiai sugrįžta paplasnot sparnais.
Balta žiema,
Bet angelas baltesnis,
Ir žydi gėlės mano šalnoje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-02-23 15:04:40
...pačios gražiausios - gėlės žydinčios šalnoje...ačiū.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-02-23 13:30:51
geras eilėraštis...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-02-23 09:21:15
Šauniai "suraizgytas" eiliukas.Ir mintis puiki.
Anonimas
Sukurta: 2007-02-23 08:42:39
gražus vaizdinys – "Ir žydi gėlės mano šalnoje"