Nesijuok

Pažįstu nevilties skonį.
Jis man primena sudegusius drugius,
Kartybę burnoje ir sielos kamputy.
Ir aš tau tokia pat.

Pažįstu tavo karčias akis.
Vėl mano siela žvelgia į tavąją
Ir stebisi,
Vien tavyje atpažindama savo sielą kadaise.

Pažįstu ledinę šypseną,
Kai šypsos vienos lūpos,
O širdis krauju laša.
Nesijuok, kada liūdna. Neverta...
Luna_

2007-02-19 07:13:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Luna_

Sukurta: 2007-02-20 09:12:25

Ačiū :D

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-02-19 22:14:30

... Eilėraštis skamba tarsi tyro liūdesio atodūsis, nutapytas švelniomis akvarelinėmis spalvomis,lengvai nyrančiomis į ilgesingą gelmę...gražu...

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2007-02-19 12:20:49

Gražiai liūdna, o kodėl – nežinia...
Lyrika!

Vartotojas (-a): Vėtra

Sukurta: 2007-02-19 07:19:33

Gražu. Liūdna. Puikus ir originaliai netikėtas palyginimas pirmose eilutėse.