Pažįstu nevilties skonį.
Jis man primena sudegusius drugius,
Kartybę burnoje ir sielos kamputy.
Ir aš tau tokia pat.

Pažįstu tavo karčias akis.
Vėl mano siela žvelgia į tavąją
Ir stebisi,
Vien tavyje atpažindama savo sielą kadaise.

Pažįstu ledinę šypseną,
Kai šypsos vienos lūpos,
O širdis krauju laša.
Nesijuok, kada liūdna. Neverta...