Kai dykumų karšty
Paklysta laivų viršūnės,
Išlaša dangus, sugerdamas
Odos sausras.
Raudonos apykaklės
Ant paslėptų žvilgsnių,
Aštriais kampais į vidų
Besiskverbiančių šypsenų,
Kurios nepalieka rėžių,
Sugula drovumas.
Blizgučiai ant baltinių
Vakare lieka tik kontūrai
Mergaičių, dėliojančių pėdas
Ant šalto grindinio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-02-16 17:37:53
rėžų>>> rėžių?
ypatingai savitas kūrinys. man išties patiko. toks vos prie žemės prisiliečiantis. visa taip subtiliai išsakyta. geras darbas.imu sau