Kai dykumų karšty
Paklysta laivų viršūnės,
Išlaša dangus, sugerdamas
Odos sausras.

Raudonos apykaklės

Ant paslėptų žvilgsnių,
Aštriais kampais į vidų
Besiskverbiančių šypsenų,
Kurios nepalieka rėžių,
Sugula drovumas.

Blizgučiai ant baltinių

Vakare lieka tik kontūrai
Mergaičių, dėliojančių pėdas
Ant šalto grindinio.